nauda

nauda
1 naudà sf. (3), (4) Grž, náuda (1) Skp 1. turtas: Jis turia daug naudõs J. Naudõs buvo pilnas gyvenimas Krš. Kiek čia pas tave naudõs besą! Als. Kits į náudą nesteiga (nešykštus) Lk. Naudõs galo neapmato Kltn. Neša náudą į butą Rsn. Tokia paliko tėvų naudà, o dabar nėko nebtura Šll. Testa tau naudà bus Kb. Aš be tetušio naudõs (be kraičio) svetur iškeliavau Grž. Naudos negalėjo parlipti (turėjo daug turto) I371. Tėvas numirdamas suvadino savo tris sūnus ir padalijo anims savo naudą BM335. Skatiką pri skatiko dėdamas par keletą metų sudėjau tą naudą M.Valanč. Turtus, naudas turi, meilės, laimės neturi Žem. Jis per ugnį visą savo náudą prapuldė K. Kaukas jau pradeda naudą nešti VoL317. Veidmainiai tau pavydėjo dėl prakeiktųjų naudų savo 162. Jis savo naudos niekados nepasidžiaugia B. Nieko nėr vargesnio, kaip ... trokštantį lobio atvest paniekinimop naudos DP512. Ne vieno naudos pelnytos prapuolė KN269. Kad aš išjosiu jaunas karą, paliksiu mergytei visą naudelę N340. Naudìkės buvo partekę valdininkai Pj. | Palikusioji [be motinėlės] šeimyna [bičių] nutrauks į tą aulį, į kurį svetimosios bitės jų naudą nunešė S.Dauk. ^ Bagočiaus naudą visi vėjai gaudo LTR(Grk). Kunigo naudą velnis išgaudo J. Už svetimą naudą ne vienas rauda LTR(Lkv). Tiek čia jo naudõs – ir šuo ant uodegos paneštų! Slv. 2. SD288,203,463, R, K tai, kas gaunama iš ko vertinga, reikalinga, pelninga: Iš šito darbo bus nauda didelė Mrk. Daug šieno, ale náudos nėra (prastas šienas) Brb. Kad tiek javelių parduosiu, ot bus naudõs! Grž. Kas naudà bus [papjovus]? Mažu dar rublį viršaus gaus pardavęs Lkš. Nieko náudos man iš to nebuvo Rt. Kad užeitut, panelės, an jaunus – kas tę naudà iš senų Gdr. Kas iš tavę, mart, naudà – verki ir verki Smn. Kas man iš to naudõs, kad tu ir ateisi Grž. Žemė duost vaisių, vanduo naudą BPII177. Ta žemė laukia tiktai rankų artojaus darbininko, kad rinktų iš jos nesuskaitomas naudas ir turtus Rp. Ganykla geresnį pašarą duoda ir daugiaus naudos atneša K.Donel1. Prekijas, kuris pinigais kaip prekėmis prekiauja ir naudos iš to ieško SD5. Geras piemuo netur ieškot naudos ižg avių DP208. ^ Tiek naudõs kaip iš ožio: nei vilnų, nei pieno Mlt. Daug bėdos, o maža naudos PPr59. Kiek darbo, tiek ir naudos LTR( suv.). Naudos kaip iš tinginio LTR(Zp). Nauda iš jo kaip iš vyžų amato PPr387. Ir bėginėja, ir šokinėja, o iš to naudos – kiek iš blusos skūros PPr349. Iš karvelio nauda: vėjui plunksnos, vanagui mėsa LTR(Ds).laimikis, grobis: Vaikščio[ja] katas ant šiaudų, o jis ieško sau naudų JD1457. Eš džiaugiuos iš tavo žodžio kaip didį gaunąs plėšimą (paraštėje naudą) BBPs119,162.SD203 uždarbis: Pasdalysma náudą Ds. Metinė nauda SD229.palūkanos: Nuoma, nauda ažu palūkį pinigų SD132. Ieškodamas pundų paduoto ant naudos angu užkaupo WP78. 3. geri, teigiami, palankūs rezultatai: Dirbti be naudõs J. Žinot, kad ugnis, kurią mes skildami darom, daug naudõs ir daug iškadų gal padaryti K.Donel. Juk ne savo garbei dirbi, o visuomenės naudai A.Vien. Teisėjų sprendimas mano naudai bus užtikrintas J.Balč. Tavo náudon eina Švnč. Rungtynių rezultatas: trys – du mūsų naudai . Pralietas kraujas bus tėvynei naudon V.Krėv. Mirusiemus iž čia didė nauda auga DP544. Didžių naudų dėlei BPII12. [Giesmės] išguldytos ... ant naudos Ragainės bažnyčiai 80. | Naudos arba nenaudos naudininkas (gram. dativus commodi et incommodi) J.Jabl. ^ Girioje visi medžiai žmonių naudai auga KrvP(Vrn). 4. grūdai, javai: Mano náudą išganė Dgn. Pripyliau pilnus aruodus naudõs Prng. Aruodai náudai pilt . Kultuve kuliam visokią naũdą Aps. Nedygsta naudà Aps. Jaujy džiovinom naũdą ir linus mynėm Brsl. Kuom mokėsit – náuda ar pinigais? Prng. Seniau žmonės patys žinodavo, kada kokia naudà sėtie Tvr. Šįmet nauda neužaugo – bloga vasara buvo Slk. Klaimas su visa náuda sudegė Ds. Karvė naudõj, eikit – išvarysit! Ds. Kai prireikia pinigo, insipiliu naudõs maišelį ir nuvežu turgun Dgl. Kai pradėjo augti, net iš dirvos nauda pradėjo virsti SI236. Nelygu malimas, nelygu naudà Dsn. | Šiltūse kraštūse dvi náudi (derlius) ema Pvn.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • nauda — naudà dkt. Ekonòminė projèkto naudà …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Nauda — nauda, naude nf noue, mare Cantal, Gascogne, Languedoc, Périgord. Var.: naudo. Syn.: nauvo …   Glossaire des noms topographiques en France

  • nauda — 2 nauda scom. (1) iron. kas geras, puikus, pagirtinas: Šneka kap tikras nauda: būk tai ir jis vyras Al. Aš jam kaip gerai naudai dar pinigų daviau, o jis mane apšneka Alk. Tai, vyruti, sukirtom lašinėlių kai geri naudos Lkč. Svočia paspūtėlė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nemateriali nauda — statusas Aprobuotas sritis paštas apibrėžtis Ekonominiais metodais nustatyta ir pinigine verte išreikšta netiesioginė nauda, kurią universaliosios pašto paslaugos teikėjas gavo dėl to, kad teikė universaliąją pašto paslaugą. šaltinis Lietuvos… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • rinkos nauda — statusas Aprobuotas sritis paštas apibrėžtis Ekonominiais metodais nustatyta ir pinigine verte išreikšta ekonominė nauda, kurią universaliosios pašto paslaugos teikėjas gavo dėl to, kad teikė universaliąją pašto paslaugą. šaltinis Lietuvos… …   Lithuanian dictionary (lietuvių žodynas)

  • naudauti — naudauti, auja, ãvo intr. 1. SD463 turėti naudą, pelnyti: Lietuviai jau naudavo iš savo žygūnės A1884,200. Tu iš to nieko nenaudautumi Jzm. Naudauju eldija SD367. Iš darbo savo nenaudauste Gmž. Apgaudinėtojai naudauja iš kitų lengvatikumo rš. 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Naude — nauda, naude nf noue, mare Cantal, Gascogne, Languedoc, Périgord. Var.: naudo. Syn.: nauvo …   Glossaire des noms topographiques en France

  • naudavimas — naudãvimas sm. (1); Q214, N, Krz96 → naudauti 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • noue — 1. noue [ nu ] n. f. • XIVe; noe XIIIe; lat. médiév. nauda, d o. gaul. ♦ Région. Terre grasse et humide (⇒ marécage) cultivée en pâturage, en prairie; terrain périodiquement inondé. ⊗ HOM. Nous. noue 2. noue [ nu ] n. f. • 1676; nohe 1223; lat.… …   Encyclopédie Universelle

  • noué — 1. noue [ nu ] n. f. • XIVe; noe XIIIe; lat. médiév. nauda, d o. gaul. ♦ Région. Terre grasse et humide (⇒ marécage) cultivée en pâturage, en prairie; terrain périodiquement inondé. ⊗ HOM. Nous. noue 2. noue [ nu ] n. f …   Encyclopédie Universelle

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”